mėtrauti

mė́trauti, -auja, -avo 1. tr., intr. apžiūrinėti, dairytis, žvalgytis norint išsirinkti ką: Ans mė́trauja mergas [veizdi ir mislija, ar tinka man], t. y. žanytis veizdi J. Ans mė́trau[ja] sugauti aną į rekrūtus J. Ans mė́trau[ja] aplei mergas Als. Juozas mė́trau[ja] – jau važinėja pas panas, į piršlius Škn. Bitys mė́trau[ja] aplei aulį – musėt, spies Als. 2. intr. turėti sumanymą, mėklinti, taikyti: Ans mė́trauja į tą mergą apsižanyti, į slūžmą sugrįžti J.